tumpinis

tùmpinis, -ė (ž.) adj. (1) NdŽ, DŽ¹, Brs, Ms, Slnt, Dr, Krtn, Pln, Rt, Vž, Vvr, Dov, Plik, Šv, Kv, tumpìnis (2) [K], Rtr, BŽ493; N, KŽ 1. nepirštuotas: Y[ra] tùmpinės pirštinės i pirštuotos pirštinės Lnk. Tùmpinės pirštinės y[ra] žiemai Plng. Su tùmpinėms pirštinėms parvis šilčiau Grg. Tumpines pirštines, kad jos būtų šiltesnės, Žemaitijos ir Užnemunės valstietės dar specialiai suveldavo rš. Vilius pasiėmė tėvo kailinius bei tumpines pirštines I.Simon. ^ Kaip žagas, kaip bragas, kaip šieno vežimas, kaip tùmpinė pirštinė, kaip velnio šūdas (pašiepia ką tariamai didelį) Ms. 2. menkas, suvargęs, nuskurdęs: Tùmpinis arklys – menkas, rambus Lk. Tumpìnis žmogus – nuplyšęs Grg.